Prezidentas atsako už vėją vėliavoje

Užupio Respublikos valdžios logika telpa vienoje frazėje: prezidentas paskelbė valstybę, o piliečiai paskyrė jį prezidentu. Tai ne rinkimų rezultatas ir ne perversmas, o abipusis pripažinimas – toks pat, koks Užupyje yra ir pilietybė: ne suteikiama iš viršaus, o pasirenkama.

Romas Lileikis – gyvenimo ir kino režisierius, poetas ir kompozitorius, vienas pirmųjų naujakurių įsikėlęs į tuomet apleistą, prastai pagarsėjusį Užupio rajoną. Jis – vienas svarbiausių Užupio švenčių ir renginių sunanytojų ir organizatorių, Konstitucijos bei himno autorius, sukūręs ir filmų apie Užupį, tarp jų „K+M+B" (2001) ir „Saša" (2006).

Prezidento pareigos Užupyje nėra administracinis postas su kabinetu ir antspaudais. Tai veikiau autoriaus ir įkvėpėjo vaidmuo: jis išguldo Respublikos vertybes, kalba per pagrindines šventes, kasmet Neprigulmybės dieną dalyvauja vėliavos ceremoniale. Sprendimus gi Respublikoje priima ne prezidentas vienasmeniškai, o Parlamentas – bendru sutarimu.

Užupio Respublikos Prezidentas atsako už vėją šalies vėliavoje!

Geriausiai prezidento balsą perteikia jo paties kalba minint Respublikos devyniolikmetį, jis sakė:

„Devyniolika metų, kiek gyvuoja Užupio Respublika ir jos idėja, mokėmės būti ne protingi, ne turtingi, ne laimingi – mokėmės būti drauge. […] Mes statėme ne pastatus, statėme Namus. Tai – visai skirtingi dalykai."

Šioje mintyje – visa esmė: Užupyje vadovauti reiškia ne valdyti, o palaikyti gyvą bendrumo jausmą.