Vėjo dienos: universitetas, kuriame žvaigždės dalija šviesą veltui

Vėjo dienos – keli vėjuoti lapkričio šeštadieniai po Vėlinių, pilni esė, poezijos, džiazo, kino ir bliuzo. Dar vadinamos Užupio universitetu ir leidykla; vyksta nuo 2000 metų.

Autorius: Valdas Neimantas

Vėjo dienos: universitetas, kur žvaigždės dalija šviesą veltui

Kai lapkritis Vilnių užkloja tamsa ir vėju, Užupis atsako šviesa. Vėjo dienos – bene poetiškiausia Respublikos tradicija: bent keturi vėjuoti šeštadieniai po Vėlinių, sklidini esė, poezijos, džiazo, kino, bliuzo ir kūrybos laisvės.

Vėjo dienos dar vadinamos Užupio universitetu ir Užupio leidykla – ne dėl pastatų ar diplomų, o dėl to, kas vyksta: vienintelį kartą metuose žinomi kūrėjai, „žvaigždės", be užmokesčio, laisva valia dalijasi tuo, ką moka ir mato. Tai mokykla be egzaminų ir leidykla be honorarų – grynas dalijimasis, kurį Konstitucija įvardija paprastai: „Žmogus gali dalintis tuo, ką turi."

Tradicija gyvuoja nuo 2000 metų lapkričio 11-osios, kai įvyko pirmosios Vėjo dienos. Nuo tada jos kartojasi kasmet ir yra viena turtingiausių Užupio televizijos archyvo dalių.

universitetas — Autorius: Užupio archyvas

Poetas Antanas A. Jonynas

Vėjo dienos gimsta iš vėjo gluosniuose ir vėjo kaminuose, vėjo galvose ir vėjo kišenėse. Pats vėjas gimsta iš niekur, tarsi iš nieko jis atsiranda tada, kai ateina metas surinkti vasaros prirašytus lapus, išblaškyti troškinančias smalkes ir rudenio ilgesiu sunkstančias mintis. Vėjas yra vėsa, mokanti pajusti šilumą, vėjas yra skaidruma, kai Vilnios vandenys tampa pernelyg susidrumstę. Vėjas yra gyvenimas, bet ir pats gyvenimas yra vėjas, jis neteikia pažadų, nes pats yra pažadas, vėjo nepasirinksi ir neišsirinksi, tačiau jis vienodai teisingas visiems.

Vėjas yra kūryba, lygiai kaip ir kūryba yra vėjas, neapčiuopiamas ir nesugaunamas, laisvas ir nesuvaldomas, ir tik kvaila puikybė gali trokšti sutramdyti vėją ir priversti jį tarnauti sau; vėjas niekam netarnauja, jis dirba savo darbą ir jo nepapirksi.

Vėjas judina pasaulį ir pasaulis keičiasi, judinamas vėjo, tereikia atsiverti vėjui, ir pasaulio pokyčiai netikėtai taps pokyčiais tavyje. Nėra liūdnesnio dalyko už nekintamybėje stingstančią sielą, nieko labiau nesiilgi Miegančiosios Gražuolės grožis, kaip švelnaus pabučiavimo dvelksmo, lengvo kaip vėjas.

Vėjas yra visur, vėjo vietos yra Belmonto pušys ir Vilnios patiltės, vėjas nešioja skiedras virš Malkų turgaus ir vakarykštes nuorūkas Užupio gatvės tarpuvarčių arkose. Ir jeigu tavo pavargusios kojos neleidžia užkopti tau į Užupio kalvų viršūnes,visiems vėjams atviras, visada gali bent praverti orlaidę. Vėjo dienos “Užupio kavinėje” irgi kaip orlaidė, atgaivinanti tokį įprastą mielos kasdienybės orą.

Vėjo dienos: universitetas, kur žvaigždės dalija šviesą veltui

Poetas Antanas A. Jonynas

Vėjo dienos 2000

Vėjo dienos 2003

Vėjo dienos 2005

Vėjo dienos 2008

Vėjo dienos 2009

Vėjo dienos 2010

Vėjo dienos 2011

Vėjo dienos 2012

Vėjo dienos 2013

Vėjo dienos 2014

Vėjo dienos 2015

Vėjo dienos 2015

Vėjo dienos 2016

Vėjo dienos 2017

Vėjo dienos 2019

Vėjo dienos 2020

Vėjo dienos 2021

Vėjo dienos 2022