Nuo apleisto užkampio iki Respublikos

Užupio istorija turi du sluoksnius. Vienas – tikras ir senas: penki šimtai metų priemiesčio kitapus Vilnelės, malūnai, popieriaus dirbtuvės, žydų pirkliai, vienuolynai ir kapinės, apleisti sovietmečiu ir priemiesčio atgimimas paskutiniame antro tūkstantmečio dešimtmetyje. Antrasis – jaunesnis ir žaismingesnis: Respublika, kuri nepriklausomybę skelbia balandžio 1-ąją, kitąmet paleidžia vienuolikos žmonių kariuomenę, o greitai ją globoti nusileidžia Angelas.

Šis skyrius – vieta, kur tie du sluoksniai susitinka. Čia bus mūsų archyvas: datos, nuotraukos, vaizdo įrašai, liudijimai.

Užupis – „vieta už upės" – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas jau XV amžiuje, kai čia įsikūrė Bernardinų vienuolynas. Pro Užupį ėjo pagrindinis kelias į rytus – į Polocką ir Vitebską. Aptvėrus miestą gynybine siena, priemiestis liko anapus jos; čia kūrėsi amatininkai, slavų pirkliai, šventikai, sukosi malūnai ir popieriaus dirbtuvės su Leono Sapiegos herbo vandenženkliais.

XIX amžiuje gražiose Užupio vietose lankėsi universiteto filomatai ir filaretai (iš čia – Filaretų gatvė), o ant Vilnelės kranto plėtėsi Bernardinų kapinės ir Naujosios žydų kapinės. Sovietmečiu Užupis buvo labai apleistas – be vandentiekio, be šildymo, su griūvančiais namais. 1981 metais prie Vilnelės iškilus Dailės akademijos rūmams, į pigius butus ėmė keltis jaunimas, ir devyniasdešimtaisiais čia jau virė naujakurių gyvenimas, sudaręs sąlygas gimti Respublikai.

Svarbiausios datos vienoje vietoje – nuo pirmojo dokumentuoto nekilnojamojo turto sandorio 1641 metais iki naujausių įvykių. Čia ir Užupio kavinės terasos atidarymas, „kur viskas ir prasidėjo", ir tarptautinio pripažinimo pradžia, ir EuroUžo gimimas.

• Kovo 21 d. - Spąstai. Užupio Naujieji metai per pavasario lygiadienį, dar vadinami Atsisveikinimo su dienoraščiais diena. Kaip Vilnelė išsivaduoja iš ledo spūsties, taip Užupis atsisako per metus susikaupusių stereotipų. Šventės atributai - kosminiai pelėkautai, lozungai-transparantai, deginamos užrašų knygelės, dienoraščiai ir sąsiuviniai. Ženkliukas - įvairiaspalviai skalbinių segtukai.
• Kovo 30 d. - 100 paukščių diena. Paukščių pasitikimo ir inkilų kėlimo diena. Vyksta origamio konkursai, tvarkoma aplinka ir pristatomi nauji kūrybiniai projektai.
• Antroji Velykų diena - Baltųjų staltiesių diena. Laisviausia Respublikos šventė: kažkas prie Vilnelės uždengia stalus baltomis staltiesėmis, o užupiečiai atsineša margučių, muzikos instrumentų, vyno ir saulės. Oficialiai trunka 45 minutes, bet visus išvaiko tik naktis.
• Balandžio 1 d. - Užupio Respublikos Neprigulmybės šventė. Vėliavos, paradai, diplomatinio korpuso priėmimas, parodos ir koncertai. Tą dieną galioja EuroUžas, veikia pasienio kontrolė, tikrinama atvykstančiųjų sąžinė ir kelionės dokumentai.
• Gegužės 1 d. - Durniaus diena. Užupio aparimo ir kampų pažymėjimo ritualas, Užupio pasaulio Durniaus čempionatas kortomis. Dažnai švęsti pradedama jau balandžio 1-ąją.
• Gegužės 15 d. - Sodai. Užupio dainų šventė - moksleivių chorų muzikos festivalis Užupio gimnazijoje ir jos kieme.
• Birželio 9 d. - Krivių separatistų kiemo džiazo festivalis. Kaimynų Tado Balčiūno, Dariaus Gerasimavičiaus ir Girvydo Duoblio pradėta tradicija, kartais tęsiama rudenį kaip kulinarinis simpoziumas.
• Birželio 24 d. - Upės diena. Joninės ir Rasos. Didžioji Vilnelės eisena - plaukimas maršrutu Užupis-Taitis; pirmasis etapas eina nuo Pučkorių užtvankos iki Užupio kavinės. Laužai, upė ir trumpiausia bei šlapiausia naktis.
• Liepos 19 d. - UŽ UPI ART. Užupio meno inkubatoriaus kūrybos festivalis: alternatyvi mada, netradicinė muzika, meno raiška, vandens mūšiai, laužai, meilė ir poezija.
• Rugpjūčio 15 d. - Užupio kultūros naktis. Šventė prasidėjo kaip Užupio muzikos festivalis Gėlių naktis, o ilgainiui tapo Užupio kultūros naktimi šalies gatvėse.
• Lapkričio 2 d. - Inkilai ir Vėlinės. Inkilų kalimo kitam pavasariui šventė, Adomo Mickevičiaus kūrybos skaitymai ir Bernardinų kapinių tvarkymo diena.
• Lapkritis - Vėjo dienos. Bent keturi vėjuoti lapkričio savaitgaliai po Vėlinių, pilni esė, poezijos, džiazo, kino, bliuzo ir kūrybos laisvės. Dar vadinamos Užupio universitetu ir leidykla.
• Antrasis gruodžio šeštadienis - Malkų turgus. Labdaros diena senojoje Užupio turgavietėje: už surinktas lėšas perkamos malkos nepasiturintiems gyventojams, dalijami geri, bet nebereikalingi daiktai, vyksta sendaikčių aukcionas ir meno mainai. Tą dieną užupiečiai patys papuošia tikrą Kalėdų eglę Angelo aikštėje.
• Gruodžio 26 d. - Kalėdos ir Budynės. Antroji Kalėdų diena: bendra užupiečių fotografija, fotokonkursas „Už metus", Budynės - ilgiausia metų naktis drauge, ir Užupio nacionalinių premijų paskelbimas bei įteikimas.

Kiekviena balandžio 1-oji – atskira istorija: eisenos, diplomatinio korpuso priėmimai, pasienio kontrolė ir naujo garbės piliečio paskelbimas. Šis puslapis taps Užupio Respublikos neprigulmybės švenčių archyvu.

Bent keturi vėjuoti lapkričio šeštadieniai po Vėlinių, pilni esė, poezijos, džiazo, kino ir bliuzo. Dar vadinamos Užupio universitetu – vienintelį kartą metuose žvaigždės be užmokesčio dalijasi šviesa.

Laisviausia Respublikos šventė. Antrąją Velykų dieną kažkas tiesiog uždengia stalus prie Vilnelės baltomis staltiesėmis – ir visas Užupis susėda drauge.

Užupio Naujieji metai – pavasario lygiadienis, kitaip vadinamas Atsisveikinimo su dienoraščiais diena, kai sudeginami per metus susikaupę stereotipai.

2002 metais aikštėje, kur kadaise stovėjo koplytėlė, nusileido trimitu pučiantis Angelas, ryškiausias Respublikos simbolis. Iki jo metus ant kolonos stovėjo didžiulis kiaušinis.

Kino studija "AlisFilm", įsteigta 1977 m., nuo 1997 m. fiksuoja šalies gyvenimą. Nuo 2010 metų rugpjūčio 10 d. šį darbą pratęsė ir Respublikos gyvenimą fiksuoja naujai įsteigta Užupio televizija. Kartu su senesne medioteka tai – pagrindinis šalies vaizdų archyvas. Čia pateiksime tuos archyvinius filmus, kurių nėra kituose šio tinklalapio skyriuose.